JAVA PAGRINDAI

Kas yra Java?

Java – plačiai naudojama, objektinė programavimo kalba, sukurta taip, kad ta pati programa galėtų veikti skirtingose operacinėse sistemose. Susipažink su jos veikimo principu, galimybėmis ir vieta šiuolaikiniame programinės įrangos pasaulyje.

Java programavimo kalba

Java pradėta kurti bendrovėje „Sun Microsystems“, o viešai pristatyta 1995 metais. Šiandien kalbą ir jos platformą vysto „Oracle“ kartu su didele atvirojo kodo bendruomene. Java naudojama serverių sistemose, finansinėse platformose, verslo programose, duomenų apdorojimo įrankiuose ir įvairiose kitose srityse.

Java yra statiškai tipizuota kalba. Tai reiškia, kad kintamojo tipas žinomas programos kompiliavimo metu. Kompiliatorius gali anksti aptikti dalį klaidų, o programuotojui lengviau suprasti, kokius duomenis priima ir grąžina kiekviena programos dalis.

Kaip veikia Java?

Parašytas Java kodas pirmiausia kompiliuojamas į tarpinį formatą, vadinamą baitiniu kodu. Šį kodą vykdo Java virtualioji mašina – JVM. Jei įrenginyje yra tinkama JVM, ta pati sukompiliuota programa gali veikti „Windows“, „macOS“ ar „Linux“ aplinkoje jos neperrašant kiekvienai sistemai atskirai.

  1. Rašai kodą faile, kurio plėtinys yra .java.
  2. Kompiliatorius patikrina kodą ir sukuria .class baitinio kodo failą.
  3. JVM įkelia ir vykdo baitinį kodą konkrečiame įrenginyje.
JDK, JRE ir JVM

JDK pateikia kūrimo įrankius, JVM vykdo baitinį kodą, o vykdymui reikalingos bibliotekos sudaro Java aplinkos dalį.

Pirmoji Java programa

Paprasta programa gali išvesti tekstą į konsolę:

public class Main {
    public static void main(String[] args) {
        System.out.println("Labas, Java!");
    }
}

Vykdymas prasideda metode main. Komanda System.out.println išveda tekstą į konsolę. Vėliau išmoksi perduoti programai duomenis, saugoti juos kintamuosiuose, tikrinti sąlygas ir kartoti veiksmus.

Svarbiausios Java savybės

  • Objektinis programavimas. Kodą galima organizuoti naudojant klases ir objektus.
  • Tipų kontrolė. Kompiliatorius padeda pastebėti nesuderinamus duomenų tipus.
  • Automatinis atminties valdymas. Nebenaudojamus objektus tvarko šiukšlių surinktuvas.
  • Didelė standartinė biblioteka. Joje yra kolekcijų, failų, tinklo ir kitų kasdienių įrankių.
  • Plati ekosistema. Java turi brandžius kūrimo įrankius, bibliotekas ir karkasus.

Kur naudojama Java?

Java ypač dažnai pasirenkama ilgai veikiančioms sistemoms, kuriose svarbus aiškus kodas, patikimumas ir galimybė komandai prižiūrėti didelį projektą. Ja kuriamos interneto paslaugų serverio dalys, bankų ir draudimo sistemos, užsakymų platformos, duomenų apdorojimo programos bei vidiniai organizacijų įrankiai.

Kalba taip pat naudojama „Android“ ekosistemoje, nors naujuose projektuose dažnai sutinkama ir Kotlin. Išmokęs Java pagrindus lengviau suprasi objektinį programavimą, tipų sistemą, duomenų struktūras ir principus, kurie praverčia mokantis kitų programavimo kalbų.

Nuo ko pradėti mokytis?

Pradedančiajam naudinga temas mokytis nuosekliai ir kiekvieną jų iš karto išbandyti rašant kodą:

  1. kintamieji ir duomenų tipai;
  2. sąlygos su if ir else;
  3. for ir while ciklai;
  4. masyvai ir kolekcijos;
  5. metodai, klasės ir objektai.

Vien perskaityti teoriją nepakanka. Parašyk mažą pavyzdį, paleisk programą, pakeisk pradines reikšmes ir stebėk rezultatą. Tokia praktika padeda ne tik įsiminti sintaksę, bet ir suprasti programos vykdymo eigą.